Starteris
Starteris – pastovios srovės elektros variklis, skirtas automobilio vidaus degimo varikliui paleisti. Pagal veikimo principą bei sudėtį starterius dalintumėme į nereduktorinius (senesnio tipo) ir reduktorinuis (naujesnio tipo). Reduktorinio starterio viduje matysime korpusą su magnetais, pakankamai nedidelį, trumpą inkarą, kuris per ašies šlicus  bei satellitinius dantračius reduktoriaus korpuse perduoda sukimo momentą movai (bendix), esančiai ant reduktoriaus ašies. Elektromagnetas (solenoid), dažniausiai pritvirtintas prie starterio galinio dangtelio, per šakutę sukabintas su bendeksu, valdo jo išstūmimą variklio smagračio link bei visos starterio elektros grandinės komutavimą. Starterio gale rasime šepetėlių mazgą su keturiais (dažniausiai) šepetėliais, per kurios elektros įtampa perduodama inkarui. Visos besisukančios dalys (inkaras, reduktorius, bendeksas) sukasi įvorėse, esančiose abiejuose dangteliuose (retkarčiais greičių dėžes korpuse).

Starterio veikimas

Starteriai be reduktoriaus pasižymi didesniais gabaritais, nes, siekiant išvystyti panašią galią varikliui prasukti, reikia naudoti didesnių gabaritų inkarą ir statorių. Bendeksas juda tiesiog ant inkaro ašies, reduktoriaus nėra. Palyginus su reduktoriniais starteriais ši starterio konstrukcija yra pakankamai griozdiška, naudoja daug spalvotų metalų, eikvoja daug akumuliatoriaus energijos panašiam sukimo momentui sukurti bei neišvysto didesnių apsukų, taip reikalingų varikliui (ypač dyzeliniam) užvesti. Skirtingo galingumo starteriai naudojami skirtingos galios varikliams užvesti. Kaip taisyklę, lengvųjų automobilių varikliams užvesti naudojami nuo 0,7 iki 2,3kW galingumai, sunkvežimiams – nuo 3,5 iki 7,0kW (4-12 ltr. varikliai).

Reduktorinis starteris

Starteris be reduktoriaus


Starteriais be reduktoriais automobiliai buvo komplektuojami iki 90-tųjų pradžios ir, besivystant technologijoms, palaipsniui buvo išstumti reduktoriniais. Gamina ir tiekia autogamyklų konvejeriams šiuolaikinius starterius kelios pagrindinės firmos (žr. Starterių – generatorių pritaikimas automobiliuose). Tam tikrų pagaminimo metų , tam tikro  automobilio modelio, tam tikras variklis ir greičių dėže reikalauja vis naujų starterio modelių, besiskiriančiu savo galingumais, tvirtinimo ir bendekso konstrukcija. Starterio modelių yra virš 2000 vnt., detalių įvairovė netelpa į 800 puslapių katalogą. Todėl siūlome pasinaudoti mūsų per 15 metų sukaupta informacija, neapsunkinti sau gyvenimo ir pasinaudoti įmonės „Autoelektronika“ patirtimi savo labui. Jūsų užfiksuota eksploatavimo metų paruošiamoji informacija, (žr. Starterio gedimo nustatymas) pageidautina.

Generatorius
Generatoriaus ( žr. Shema 1) veikimo principas grindžiamas elektromagnetinės indukcijos principu. Jeigu per varinio laido ritę praeina besikeičiantis magnetinis srautas, rites išvaduose atsiranda kintama įtampa. Ir atvirkščiai, magnetiniam srautui sukurti pakanka einančios per ritę elektrinės srovės. Reiškia, kintamosios elektros srovės atsiradimui reikalingi besisukanti ritė(sužadinimo apvija – rotorius), kurioje teka pastovioji elektros srovė, generuodama magnetinį srautą, ir stabiliai stovintis generatoriaus korpuse statorius, kuriame atsiranda kintama įtampa bei generuojama kintama srovė. Kadangi statorių sudaro 3 nepriklausančios apvijos, suvyniotos specialios formos metaliniame korpuse, jų išvaduose atsiranda trys, 120 laipsnių pastumtos viena nuo kitos, įtampos sinusoides (Uf1,Uf2,Uf3), kurių amplitudė siekia iki 50V. Todėl automobiliuose naudojami generatoriai vadinami kintamos srovės generatoriais arba alternatoriais (angl.). Kintamoji srovė/įtampa per specialios formos diodinį tiltą (srovės lygintuvą) ištiesinama ir pasidaro tinkama akumuliatoriaus įkrovimui. Pradinis generatoriaus paleidimas/sužadinimas, įjungus degimą vykdomas per esančią prietaisų skydelyje kontrolinę akumuliatoriaus lemputę. Sužadinimo apvijos maitinimas yra pagrindinė priemonė generatoriui „ sužadinti“ ( gaminti elektros energiją). Kadangi sužadintas generatorius gali generuoti iki 30V įtampą , jai apriboti iki reikiamų 14.2V naudojamas periodinis sužadinimo apvijos maitinimo nutraukimas, leidžiantis reguliuoti išėjimo įtampą 13.8 – 14.2V ribose. Šia funkcija atlieka esantis generatoriaus korpuse įtampos reguliatorius, dažnai įlituotas į plastmasinį šepetėlių laikiklį su šepetėliais. Per šepetėlius ir esančius ant rotoriaus ašies kolektoriaus žiedus sužadinimo srovė periodiškai teka per besisukančią sužadinimo ritę, tuo priverčiama generatorių veikti visu pajėgumu. Labai svarbi generatoriaus detalė yra skriemulys. Generatoriaus veikimas pilnu pajėgumu galimas tik esant nenutrintam skriemuliui ir nesusidėvėjusiam diržui, per kurios sukimo momentas perduodamas nuo variklio į generatorių.

Laisvos eigos skriemulys

Shema 1: generatoriaus elektros shema

Aišku, nuo tuo laiko kai buvo pradėti plačiai gaminti kintamos srovės generatoriai, jų konstrukcija, galingumai, įtampos reguliavimo metodai  keitėsi, bet pagrindiniai elementai liko tokie pat.

Generatoriaus konstrukcija

Automobiliuose naudojant vis daugiau komforto elementų, elektros galiai sukurti reikia vis didesnių ir efektyvesnių statorių ir rotorių. Sukuriamoms didesnėms srovėms ištiesinti reikia galingesnių srovės lygintuvų. Siekiant nepertempti diržų ir suvaldyti vis didėjančią inerciją nuo vis sunkėjančių rotorių pradėta naudoti laisvos eigos skriemulių (free wheel pulley) konstrukcija. Per pastaruosius 30 metų generatorių maksimali generuojama srovė kilo nuo 30A iki 200A, atitinkamai galingumai – nuo 500W iki 3 kW. Ši galia naudojama stiklopakelėjams, šildomoms sėdynėms, liukams, įvairiems pašildytojams, elektriniams vairo stiprintuvams ir t.t. Nuo praeito amžiaus pabaigos, griežtėjant aplinkosauginėms reikalavimams, CO išmetimo normoms, aiškiai matoma generatorių valdymo bei gedimų diagnostikos kompjuterizavimo tendencija. Atsirado grįžtamasis ryšys (feedback), analoginis sužadinimo būsenos kontroliavimas centrinio valdymo bloko pagalba (Ford, Mazda modeliuose), skaitmeninis įtampos reguliatoriaus valdymas (COM signalas). Kadangi veikiantis/sužadintas generatorius mažina variklio galingumą 5-6 procentais, toks išorinio valdymo principas leidžia laikinai, esant tam tikrom sąlygom ( pakankamai įkrautas akumuliatorius, pilnai paspaustas akceleratoriaus pedalas ) atjungti srovės generavimą, palengvinti variklio darbą ir sumažinti CO kiekį išmetamosiose dujose. Belieka pridurti, kad šio metų generatorius – sudėtinga elektros energijos gaminimo mašina, kurios veikimą ar neveikimą teisingai gali diagnozuoti tik patyrę meistrai tam specialiai skirtose diagnostiniuose stenduose, generatorių modelių yra apie 4000, detalių įvairovė netelpa 800 puslapių kataloge. Todėl siūlome pasinaudoti mūsų per 15 metų sukaupta informacija, neapsunkinti sau gyvenimo ir pasinaudoti įmonės „Autoelektronika“ patirtimi savo labui. Paruošiamoji informacija, Jūsų užfiksuota eksploatavimo metų (žr. Generatoriaus gedimo nustatymas) pageidautina.

Starterių – generatorių pritaikimas automobiliose

Starteriuose bei generatoriuose naudojamų detalių formą ir išmeros absoliučiai priklauso nuo firmos-gamintojo. Esamiems rinkoje automobilių ir sunkvežimių gamintojams šios mazgus gamina pakankamai mažas skaičius elektros įrangos bei agregatų tiekėjų. Iki globalizacijos eros pradžios elektros agregatų gamyba buvo susieta su tam tikros markės automobilių gamybos vieta. Amerikos kontinentui (Ford US,General motors, ir t.t.) agregatus tiekė Delco Remy kompanija, Prancuzijai (Renault,Peugeot,Citroen) – Valeo (Paris Rhone) ir Duceller, Anglijai – Lucas, Vokietijai (BMW, Mercedes, Audi, VW) – Bosch, Italijai (Fiat, Lancia) – Magneti Marelli. Japonai turėjo net keletą tiekėjų: Toyota, Honda – NipponDenso, Mitsubishi ir Mazda – Mitsubishi elektric, Nissan – Hitachi. Korėjiečiai naudojo japonų gamybos agregatus. Bėgant laikui, susijungiant ir besiskaldant automobilių gamintojams, perkeliant gamyklas į kitus kontinentus, automobilių gamintojai dažniausiai pasirinkdavo tiekėjus, esančius netoliese. Šio metų pagrindiniais agregatų tiekėjais konvejeriams liko Remy, Magneti Marelli–Denso, Valeo–Paris Rhone bei Bosch. Agregatų tiekėjai dažnai adaptuoja savo gaminius konkretaus automobilio reikalavimams, todėl dabar galime pamatyti Bosch starterį, sukantį Toyotos variklį, Valeo agregatą Audi arba Mazdoje, Denso starterį – BMW, Remy ar Hitachi generatorių – Opeliuose. Pažymėtina, kad kiekvienas agregatų gamintojas vysto unikalias, tik jam būdingas mazgų gamybos technologijas, naudoja juose savo unikalius konstrukcinius sprendimus ir detales. Nuo 1970 metų rinkoje pasirodė apie 4000 generatorių modelių, besiskiriančių savo galingumais, tvirtinimais prie variklio, skriemuliais bei „viduriais“. Starterių įvairovė kiek mažesnė – apie 2000 ekz. 2011-2012 metų vien mazgų kataloguose yra apie 200 puslapių, jų detalių kataloguose – po 800 puslapių. Įmonės „Autoelektronika“ specialistai paruošė Jums sutrumpintą, realiai naudojamų agregatų bei jų detalių visumą, egzistuojančią rinkoje. Mūsų sandėliuose Jūs galėtumėte rasti virš 90 procentų šių atsarginių dalių. Informacija apie parduodamų detalių savybes ir ypatumus, jų pritaikimas konkrečiai situacijai, galimybė aiškintis gedimo priežastis savo servise, 15 metų darbo patirtis bei kvalifikuoti meistrai skiria įmonė „Autoelektronika“ nuo kitų besispecializuojančių šioje srityje įmonių. Savo patirtį mes paverčiame Jūsų sutaupytu laiku ir sėkme.

Agregatų identifikavimas – jų dalių paieška

Agregate naudojamos detalės 100 proc. priklauso nuo agregatą pagaminusios firmos bei atitinkamai esančio ant korpuso numerio. Agregato numeris, kaip ir visą autodetalių kodifikacija, paklusta tam tikriems reikalavimams bei apsprendžia viduje naudojamų detalių visumą. Skirtingų gamintojų agregatai gali stovėti tų pačių metų bei tos pačios markės automobilyje, esant tokiam pat varikliui, bet jie visi jam tiks. Todėl teisingam mazgo identifikavimui, siekiant jį pakeisti, kartais užtenka tik informacijos apie automobilio markę, metus ir variklį. Kita situacija susidaro, jeigu Jūs norite suremontuoti agregatą. Ardant starterį, generatorių arba kitus ardomus agregatus galima pamatyti visiškai skirtingus „vidurius“, todėl, norint atrasti reikiamas detales kataloguose, būtinai reikia žinoti gamintojo numerius, kurie skirtingais būdais pažymėti ant mazgo korpuso. Žinant šį numerį, Jūs galite būti tikras, kad mūsų įmonės specialistai padės Jums.

Starterio gedimo nustatymas

Jeigu Jūsų automobilyje pradėjo sunkiai sukti arba visai nesuka starteris, prieš skambinant į autoservisą dėl galimo agregato remonto, siūlytumėme Jums bandyti patiems diagnozuoti problemos priežastį. Starterio gedimai dėl nusidėvėjimo, esant normaliam automobilio naudojimui, nėra toks jau dažnas atvejis – apie 20 proc. visų gedimų. Todėl verta pagalvoti, ar gali neužsivedimo priežastimi būti generatorius, akumuliatorius, degimo spyna arba tiesiog supuvę laidai bei sujungimai tarp šių elektros mazgų. Reikėtų įsitikinti ( naudojant įtampos/srovės matuoklį-testerį), kad esant valdymo (50) signalui iš degimo spynos, kuris komutuoja visą starterio elektros grandinę, įtampa ant starterio klemų yra virš 9V. Per maža įtampa bylos apie iškrautą akumuliatorių arba pažaliavusius laidus ir klemas tarp akumuliatoriaus ir starterio. Nesant valdymo (50) signalui iš degimo spynos, reikėtų patikrinti/pakeisti degimo spyną arba saugiklius. Akumuliatorius gali išsikrauti dėl krovimo įtampos stokos, ilgo automobilio stovėjimo šaltame ore arba dėl senumo (virš 5 metų). Mažai važinėjat automobiliu (į darbą/iš darbo), akumuliatoriai taip pat išsikrauna, bet palaipsniui, per 2-3 mėnesius – apie 1 valandos važiavimo miesto sąlygomis tiesiog per mažą atstatyti jo būklei po ilgo stovėjimo bei užvedimo. Todėl geros būklės akumuliatoriaus įdėjimas vietoj senojo bei klemų ir prie starterio esančių kontaktų patikrinimas/užsukimas dažnai padeda mašinai užsivesti o Jums - išvengti išlaidų bei laiko gaišimo.

Kelias įšorines neužsivedimo priežastis galite matyti nuotraukose:

Rūdys

Purvas



Blogas kontaktas klemose

Pajungimas ar komutacija

Galite neabejoti starterio remonto reikalingumu, jeigu sukimo metų girdysi pašaliniai girgždantys garsai, stipriai kaista ar kibirkščiuoja jo elementai. Nedelsiant kreipkitės į specialistus, nes delsimas didina Jūsų būsimas sąnaudas starterio remontui. Bet kokių atvejų, įmonės „Autoelektronika“ specialistai Jums padės ir panaudos savo patirtį Jūsų labui.

Generatoriaus gedimo nustatymas

Pastoviai išsikraunantis akumuliatorius, sunkiai besisukantis starteris, užvedimo metu prietaisų skydelyje prigęstančios lempos gali byloti apie galima generatoriaus gedimą. Esant galimybei, įtampos matuoklio (testerio) pagalba pamatuokite įtampą ant generatoriaus klemų (procedūra yra pakankamai pavojinga ir dažnai neįmanoma lauko sąlygomis) ir akumuliatoriaus klemų – 13,5 voltų, esant įjungtoms šviesoms, pečiūko varikliukui bei galinio lango šildymui, turėtų pakakti normaliam akumuliatoriaus pakrovimui važiavimo metu. Mažesnė 13,5 voltų įtampą akumuliatoriaus klemose negarantuoja akumuliatoriaus krovimo. Įtampų skirtumas generatoriaus klemose ir akumuliatoriaus klemose byloja apie supuvusias klemas arba laidus tarp generatoriaus ir akumuliatoriaus.

Optimali krovimo įtampa

Pradėkite nuo akumuliatoriaus. Atminkite – pilnai iškrautas arba užtrumpintas akumuliatorius gali būti generatoriaus gedimo priežastimi, gali sprogti dėl jame gausiai išsiskiriančių sieros-vandenilio dujų. Įvertinkite akumuliatoriaus būklę, dapilkite distiliuoto vandens ( iki nustatyto lygio), apžiūrėkite klemas, jas išvalykite kontakto su akumuliatoriumi vietoje. Virš 5 metų akumuliatorius rekomenduotume pakeisti. Jeigu, įkrovus (pakeitus į naują) akumuliatorių, simptomai (pastoviai išsikraunantis akumuliatorius, sunkiai besisukantis starteris, užvedimo metu prietaisų skydelyje prigęstančios lempos) išnyksta – Jums pasisekė. Bet, jeigu po tam tikro laiko jie pasireiškia vėl, reikėtų įsitikinti, kad nėra padidintos (virš 0,03A) iškrovos automobilyje stovėjimo metu. Limito viršijimas irgi gali būti išsikraunančio akumuliatoriaus priežastimi bei sutvarkomas tik specializuotame autoservise. Trumpai sakant, nuiminėti bei tvarkyti generatorių reikėtų įsitikinus, kad nėra iškrovos automobiliui stovint (signalizacija įjungta) bei įtampa ant generatoriaus klemų, esant pajungtai apkrovai (esant įjungtoms šviesoms, pečiūko varikliukui bei galinio lango šildymui) yra žemesnė 13,5 volto. Esant pašaliniams garsams besisukančiame generatoriuje, siekiant minimizuoti ateinančias išlaidas dėl guolių subyrėjimo (generatoriaus detalių ar korpuso negrįžtami pažeidimai) rekomenduotina padaryti jam profilaktinį remontą.
Jeigu Jūsų techninis lygis, gyvenimo sąlygos arba kitos priežastys neleidžia atlikti šių pakankamai sudėtingų veiksmų, įmonės „Autoelektronika" specialistai pasiruošę panaudoti savo patirtį Jūsų labui bei suremontuoti automobilio elektros įrangą arba generatorių. (žr. Agregatų remontas)

Kelias generatorių gedimų priežastis galite matyti nuotraukose:

Laisvos eigos skriemulio gedimas

Agrėgatų remontas

Jeigu visos pastangos nustatyti gedimo priežastį arba užvesti automobilį nedavė rezultatų, Jums reikėtų kreiptis į kvalifikuotus meistrus, turinčius visą reikalingą diagnostikos ir gedimų nustatymo įrangą. 15 metų patirtis, diagnostikos prietaisai, įvairus agregatų tikrinimo stendai bei keleto tūkstančių pozicijų atsarginių dalių asortimentas „Autoelektronikos“ sandėliuose padeda mums nustatyti bei operatyviai pašalinti gedimus. Tarp kliento ir įmonės sudaromas sutartis/užsakymas, kurioje aprašyti klientų bei paslaugos tiekėjo teisės ir pareigos, surašyti kliento nurodymai dėl remontuojamo automobilio. Paruošiamoji informacija, Jūsų užfiksuota eksploatavimo metų (žr. Generatoriaus gedimo nustatymas, Starterio gedimo nustatymas) pageidautina. Įmonės veikla ir paslaugos yra reglamentuotos (Veiklos reglamentavimas), kas užtikrina paslaugos kokybę ir klientų pasitenkinimą. Išskyrus tiesioginių kliento nurodimų pakeisti tą ar aną detalę, agregatų  defektavimui taikoma tam tikra procedūra – prieš agregato remontą atliekama vizualinė bei kompiuterinę (naujesniems automobiliams) diagnostika, leidžianti suprasti, kur yra gedimo priežastis. Apie 20 proc. gedimų slypi agregatų išorėje, kas dažnai leidžia sutaupyti klientų lėšas. Susiaurėjus paieškai iki konkretaus agregato, jis yra nuimamas, valomas, ardomas detalėmis, kurios savo ruožtų tikrinamos dėl tinkamumo tolimesniam naudojimui. Išbrokuotos dalys identifikuojamos, surandamos sandėlyje, bendra užsakymo vykdymo kaina pranešama klientui telefonu. Jeigu agregato remontas kainuoja tiek, kiek ir esantis prekyboje naujas agregatas (+/- 20 proc.), klientui siūloma alternatyva – naujas, geros kokybės agregatas. Autodetalių bei agregatų pastovus bei nepertraukiamas tiekimas iš žinomų „aftermarketo“ gamintojų leidžia užtikrinti atliekamų paslaugų kokybę bei garantuoti klientų gerą nuotaiką po apsilankymo „Autoelektronikoje“.

Autonominis šildymas

Modernūs tiesioginio įpurškimo dyzeliniai varikliai dirba taip efektyviai, kad transporto priemonės šildymo režimui nepagaminama pakankamai šilumos. Todėl dažnai transporto priemonės turi papildomą šildytuvą, kad jos viduje važiuojant būtų užtikrinta maloni temperatūra. Pašildymo laikas priklauso nuo lauko temperatūros ir transporto priemonės dydžio, tačiau dažniausiai pakanka pašildyti 20–30 min., kad  minusinė temperatūra virstų komfortiška šiluma transporto priemonės viduje.
Kaipgi veikia visi pagalbiniai šildytuvai ir pasirūpina malonios savijautos klimatu Jūsų automobilyje? Aktyvavus pagalbinį šildymą, normavimo pompa perneš degalus iš automobilio kuro bako į šildymo prietaisą. Degimo antgalis šildymo prietaise aprūpinamas srove ir pradeda degti. Tuo pačiu metu į prietaisą paduodamas oras iš aplinkos. Degalai išgaruoja prie vilnos intarpo. Kai pasiekiama reikalinga temperatūra, nuo degimo antgalio užsidega degus degalų – oro mišinys. Šaltas aušinimo vanduo dabar šildomas šildymo prietaiso ir teka į automobilio šildymo šilumos keitiklį. Iš ten šiluma per pūtiklį patenka tiesiai į keleivių saloną. Šiltas vanduo toliai teka nuo šilumos keitiklio į variklį. Šis taip pat šyla. Po to, kai pašildytas aušinimo skystis vėl nuteka į šildymo prietaisą, ratas prasideda iš naujo. Autonominis šildymas įjungiamas (aktyvuojamas) arba radijo ryšio nuotoliniu valdymu (Webasto „Telestart T91“ ir „Telestart T100 HTM“), telefonu („Thermo Call“) arba naudojant programuojamąjį skaitmeninį laikrodį. Modernūs „Webasto“ autonominiai šildytuvai sunaudoja, dirbant visa apkrova, maks. 0,6l/h – iš viso tik 0,3 l per 30 minučių. Bet kadangi variklis paleidžiamas apšilęs, šios papildomos kuro sąnaudos išlyginamos. Remiantis statistika, žiemą daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta per pirmas 10 minučių pradėjus važiuoti. To priežastys – ribotas matomumas ir padidėjęs reakcijos laikas dėl neigiamos temperatūros. Autonominis šildytuvas teikia daugiau saugumo ir komforto drėgnomis bei šaltomis dienomis ir žiemą. Papildomai mažiau apkraunamas variklis ir sumažėja CO kiekis. Pašildytas variklis smarkiai sumažina kenksmingų medžiagų emisiją. Dyzelinė transporto priemonė išmeta apie. 18% mažiau ligas sukeliančių kenksmingų medžiagų bei apie. 15% mažiau anglies monoksido, o benzininė transporto priemonė - apie. 53% mažiau ligas sukeliančių kenksmingų medžiagų ir 54% mažiau anglies monoksido  Autonominis šildytuvas, esant tam tikrai aušinimo skysčio temperatūrai, tai yra pasiekus maksimalią temperatūrą, automatiškai dirba kurą taupančiu pusės apkrovos režimu arba daroma pertrauka. Nors autonominiai šildytuvai rodo optimalų sąnaudų ir galios santykį elektros sąnaudų atžvilgiu, tačiau reiktų laikytis griežtos taisyklės: šildymo laikas tūri būti lygus arba mažesnis važiavimo laikui. Tokių atvejų Jūs neturėsite problemų su savo automobilio akumuliatoriumi. Dėl esamos kai kuriose šildytuvuose vasaros vėdinimo funkcijos, pagalbinis šildymas siūlo daugiau negu tik šilumą žiemą. Vasarą jis traukia orą iš lauko į stovinčią mašiną ir tokiu būdu vėsina jos vidų Nepaisant to, kad autonominiam šildytuvui techninė priežiūra nereikalinga, šaltojo periodo pradžioje rekomenduojame kreiptis į specialistus ir šildymo prietaisą patikrinti. Autonominį šildytuvą visus metus kartą per mėnesį reiktų įjungti maždaug 20–30 minučių.

Veiklos reglamentavimas

Savo veikloje mūsų įmonė vadovaujasi keliais LR reglamentavimo aktais:

• Lietuvos Respublikos standartu LST 1438/2005 Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas. Šiame standarte pateikiami reikalavimai, keliami automobilių ir jų dalių techninei priežiūrai ir remontui. Jis taip pat gali būti taikomas mopedų ir motociklų techninei priežiūrai ir remontui. Standartas skirtas fiziniams ir juridiniams asmenims, atliekantiems automobilių techninę priežiūrą ir remontą.
• Daiktų grąžinimo bei keitimo taisyklėmis bei ne maisto prekių grąžinimo ir keitimo ypatumais.
• LR Civiliniu kodeksu.
• „Autoelektronika“ autoserviso darbo ir vidinės tvarkos taisyklėmis

Aukščiau paminėtų dokumentų bazėje surašytas sutarties-užsakymo blankas, pasirašomas, klientui pageidaujant sutaisyti automobilį. Įmonės civilinė atsakomybė apdrausta sumai, pakankamai padengti visus kliento neplanuotai patirtus nuostolius dėl galimų draudžiamųjų įvykių. Visa tai leidžia užtikrinti paslaugų atitikimą Lietuvos standartams ir teisiniam reguliavimui bei klientų apsauga santykiuose su įmone.